Pramogų Parkai

Atostogos prie Baltijos jūros dažnai sukelia nemažai galvos skausmo, ypač, kai ryte prabudęs pamatai, kad lauke rūkas, apsiniaukę, o gal dar ir lietučio gali užnešti… Ką tada veikti? Belieka tik viena išeitis – ieškoti pramogų ne prie jūros. Pajūris tokių turi nemažai ir tikrai nesuklysiu sakydamas, kad pramogų kompleksas HBH Pas Juozapą yra vienas iš didžiausių ir populiariausių. Ten ir nuvykome niūrų šeštadienio rytą su vaikais ir seneliais. Aišku, mes iš karto nuėjome ieškoti nuotykių parko su kiek bauginančiu pavadinimu „Lūšies kelias“. Netoliese yra meškos (Žemaitijos simbolis, esantis vėliavoje) statula, bet lūšies neradom. Tiek to, nesigilinsim į pavadinimo kilmę.

Šį kartą vaikus nusiuntėme ant jiems labiau patinkančios pripučiamos čiuožyklos su seneliais, o patys labai greitai pasukome prie instruktorinės. Pora minučių sutarčiai užpildyti, po 40 litų už 2,5 valandos visų trasų praėjimą (galima pirkti ir vieną trasą, tada kainuoja 20 litų), karabinus ant kojų ir jau puolam išbandyti žalios trasos.

Žalioji trasa, kaip visada, atitenka žmonai. Pereinama ji labai paprastai ir lengvai, su dideliu malonumu. Kliūtys nesunkios, bet ir skrydžiai neaukšti. Kaip tik tinka paaugliams ir švelnesnėms moterims.

Pats iš karto lipu ant Raudonosios trasos, kuri čia turi net 5 skrydžius, iš kurių vienas yra 140 metrų ilgio, o bendras trasos ilgis – 457 metrai. Su Raudonaja trasa jau turiu patirties, kai visi keikėsi, kai nesimatė nė galo nė krašto, o jos įveikimas buvo tikras iššūkis. Su šia mintimi iš karto ir ėjau. Ir apsirikau… Raudonoji trasa „Lūšies kelyje“ yra tikrai nesudėtinga ir nesunki. Aišku, reikalauja daug jėgų ėjimas per tinklą, taip pat ėjimas per rastus, dar daug drąsos pareikalauja tarzano šuolis, o visa kita – paprastas raumenų darbas ir nuostabūs skrydžiai tarp medžių su atsikišusiomis šakomis (specialiai nenukapotos, arba nukapotos, kad tik baisiau būtų…). Tai gali patvirtinti mano ekstremalė žmonytė, kuri sugebėjo pasivyti mane iki „Tarzankės“ be jokio poilsio, nes pamatė, kad trasą ir jai įveikti bus galima. Baigėme trasą per kokį pusvalandį su pailsėjimais.

Man to buvo negana, todėl nuėjau išbandyti dar ir mėlynosios trasos. Ši trasa – 190 metrų ilgio su 2 skrydžiais, tačiau kliūtys tikrai geros. Ypač pakabinti rastai, kuriais pereiti yra tikrai sudėtinga ir sunku. Visos kitos kliūtys net po Raudonosios trasos buvo įveiktos be didelių ir sekinančių pastangų su dideliu malonumu.

Žaliosios trasos jau nebėjau, nes mačiau, kaip ją žmona perbėgo… Tiesiog priguliau pailsėti šalimais esančiuose mediniuose hamakuose. Labai malonu įvirsti į hamaką ir iškėlus pailsinti kojas ir rankas.

Pora valandų praėjo labai linksmai. O nuovargio nejaučiau, nes kliūtys padarytos protingai ir profesionaliai tam, kad lankytojas jaustų malonumą, o ne pasitikrintų savo fizines savybes. Jėgų užteko ir nueiti dar pasivaikščioti po įspūdingą skulptūrų parką (vaikščiojome su vaikais kokius 3 kilometrus).

Pliusai

Instruktoriai labai malonūs ir nuolat tave stebi. Ilgiau pastovėjau ant platformos medyje laukdamas savo brangiosios, o tie jau žiūri ir domisi, ar man viskas gerai.

Vaikams yra ką veikti ir be Geltonosios trasos. Yra pripučiami kamuoliai ant vandens, pripučiama čiuožykla, pasijodinėjimas poniais, galų gale hamakas.

Yra veikti ką visą dieną, galima pavalgyti, leisti vaikams pažaisti. Pašalinė veikla labai svarbu, nes važiuoti tokį kelią vien dėl pasilaipiojimo 2 su puse valandos tikrai neapsimokėtų.

Vaikų trasoje prie kiekvienos platformos yra kopėčiomis, kuriomis bet kada gali užlipti suaugęs ir padėti vaikui arba nukelti, jei jis bijo. Tai didelis pliusas „nuotykiaujant“ su vaikais.

Minusai

Platformose medžiuose matosi, kad kažkada buvo pakabinta informacija apie trasas, tačiau nuo lietaus jie nublukę taip, kad neįskaitomi. Tai tikrai smulkmena, bet reikia surasti bent vieną minusą… 😉

Verdiktas

Tinkamas poilsiauti ir grupėmis, ir su vaikais. Po 2,5 valandos tikrai nesijauti išsunktas ar pervargęs, greičiau užsivedęs papildomai veiklai, pavyzdžiui dažasvydžiui, pasivažinėjimui keturračiais netoliese arba bent jau pasivaikščiojimui po skulptūrų parką. Labai rekomenduoju visiems, ketinantiems apsilankyti prie jūros.

Štai video, kai mums sekėsi „Lūšies kelyje“.

Dar keletas foto, kad būtų geriau įsivaizduoti, ką mes ten patyrėme. Apie skulptūrų parką reiktų rašyti atskirai, nes kiekvienas eksponatas – unikalus ir vertas atskiro aprašymo.