2012 metų sezonas
Sveiki visi, kas užklydo čia atsitiktinai ir skaitė informaciją, tiksliau – asmeninę nuomonę ir įspūdžius, iš pramogų parkų. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, pratęsiu keliones po pramogų parkus. Per rudenį atsirado vienas naujas pramogų parkas Kazlų Rūdoje – Rūdininkų girioje ir gavo labai keista pavadinimą – Stihl. Tai garsi medienos apdirbimo įrankių gamintoja, tad labai net sveikintina, kad parėmė parko atidarymą. Kur žiūri Husqvarna ir Bosch? 😉 Pasistengsiu aplankyti šį naują parką vasarą.
Pradėsiu sezoną nuo Ąžuolynės nuotykių parko Trakų rajone. Jau turiu nusipirkęs bilietus per kažkurį grupinį portalą. Kadangi važiuoju savo lėšomis, tai vis žiūriu, kaip tai padaryti pigiau… Juk čia nieko tokio… 🙂
Galbūt kažkam kilo klausimas, kodėl pernai staiga nutrūko pramogų parkų aprašymai ir video. Situacija buvo gana paprasta. Visą vasarą karsčiausi po medžius, bet reikėjo man nuvažiuoti į pirtį ir nusivynioti nuo laiptų… Taip stipriai susidaužiau kelį, kad jis sunkiai lankstėsi kokius 3 mėnesius. Paeiti buvo sunku, ką jau bekalbėti apie lipimą lynais 15 metrų aukštyje.
Gailiuosi tik kad žiemą neišbandžiau uždaro pramogų parko Kaune “Aronijus”. Tikiuosi šiais metais viskas pavyks…
Aišku, pagalvojau, ką veiksiu ir kai pabaigsiu su visais parkais (tikiuosi, tai atsitiks dar šiais metais). Pirmiausiai sugrįšiu į Druskininkus ir išbandysiu 2 dalykus – lenktyninę trasą ir kritimą iš 25 metrų aukščio. Paskui imsiuos kitos kilnios misijos – paprastų parkų aprašymo Vilniuje. Ši mintis man kilo po to, kai mano vaikai labai pamėgo važinėtis dviračiais Vingio parke. Vieną savaitgalį susiruošėme į parką ir staiga sužinojom, kad ten vyksta baikerių fiesta. Kur važiuoti? Nežinia… Taigi norėsiu pateikti keletą pasiūlymų ir patarimų, kur galima praleisti laiką gamtoje su šeima Vilniuje.
Kaip ir visada, stengsimės daug fotografuoti ir filmuoti, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie tai, ką mes patyrėme. Tikiuosi, ši informacija bus kažkam naudinga, nes sėdėjimas vietoje yra nedovanotinas nusikaltimas miestiečiams, turintiems visas galimybes pramogauti aktyviai ir turiningai 🙂
Taurų nuotykių parkas
Tęsiame kelionę po Lietuvos nuotykių parkus. Šį kartą apsilankėme tėviškėje – Tauragės rajone. Nuo mokyklos laikų žinomos vietos tapo nebežinomomis, bet geraja prasme – viskas išgražėjo, apsitvarkė. Niekada nepagalvočiau, kad Tauruose galėtų atsirasti toks nuotykių parkas. Bet ėmė ir atsirado vieno žmogaus dėka.
Taurai yra Tauragės priemiestis, tačiau šis kaimas garsus savo istorija, kurios keletą nuotrupų papasakojo pats Taurų nuotykių parko savininkas, žinomas bekelės džipų entuziastas visoje Lietuvoje ir net Europoje Antanas Venckus. Nuotykių parkas yra įsikūręs šalia dvaro esančiame ąžuolyne. Tarpukario metais dar A.Smetonos laikais čia buvo įsikūręs Lietuvos armijos ulonų pulkas su savo žirgynu. Sovietiniais metais čia buvo karinis miestelis. Jei didžioji dalis Lietuvos nuotykių parkų neturi gilios istorijos, šis parkas gali ja pasididžiuoti.
Pasididžiuoti yra kuo ir be istorijos, nes žmonės ten ne informacinių stendų skaityti atvažiuoja. Žemaičiai – žmonės rimti, stiprūs ir užsispyrę. Vietoj to, kad eitų į Žaliąją arba Mėlynąją trasą, jie iš karto skuba į Juodąją ir… retas kuris teisingai ją pereina. Trasos čia sunkios, bet įdomios. Mes, kaip visada išbandėme Žaliąją trasą, kuri pasirodė gana ilga, kaip trasa, kuri paprastai skirta apšilimui. Raudonoji trasa įrengta gana aukštai – 10-12 metrų aukštyje. Įdomu tai, kad tinklas, kuris dažniausiai yra Raudonosios trasos pradžioje ten yra pabaigoje ir labai aukštai. Jį pereiti yra tikras iššūkis, nes aukštis didžiulis, o jėgų jau vis mažiau ir mažiau. Skrydžiai čia ilgi – apie 180 metrų, taigi tikrai smagu prieiti prie kiekvieno iš jų. Skriejama virš apačioje įrengto mažo parkelio vaikams su dviem tvenkiniais. Trasoje yra keletas lynų, kuriais einant tiesiog išsprūsta posakis „cirkas išvažiavo, o mane paliko…“ Tai ne tokie patys lynai, kuriais galima pereiti švilpaujant. Jie atlaisvinti taip, kad siūbuotų į visas puses. Kitur jie įtempti labiau, todėl juos lengviau pereiti. Tauruose jie specialiai padaryti sunkiau pereinami, nes kitaip Raudonoji trasa būtų itin paprasta. Raudonoji trasa kol kas ilgiausia, kurią esame išbandę – 768 metrai ilgio.
Parko lankytojai – aplinkinių miestelių gyventojai, kurie yra fiziškai stiprūs. Pabandykite 3 savaites pasidarbuoti šakėmis ir grėbliais, o tada nueikite į nuotykių parką. Raudonoji trasa tikrai gali pasirodyti per lengva tvirtiems raumenims. Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys nuotykių parkai sutraukia miestietišką auditoriją, kuriai reikalingi šiek tiek lengvesni atrakcionai. Taurų medžiuose kabarojantis, teko girdėti iš viršaus ne vieną besigiriantį, kad jam Juodoji trasa tik atrodo rimta, o visos kitos – ne lygis… Tik stiprūs kaimo žmonės demonstruoja tokį pasitikėjimą savo jėgomis.
Vaikams šiame parke yra irgi ką veikti. Geltonoji trasa yra paprasta ir įkurta šiek tiek nuošaliau nuo visų kitų trasų. Šalia Geltonosios vaikų trasos įkurtas ir paprastas parkelis su kitokiomis lipynėmis ir supūnėmis. Visą parką išraizgė takeliai, kuriais vaikšto smalsuoliai, nedrįstantys lipti į viršų.
Tauragės nuotykių parkas gali pasigirti ir originaliomis atrakcijomis. Jau baigiamas įrenginėti viešbutis medyje. Tai paprastas nedidelis apvalus namelis medyje, iki kurio galima nueiti tik specialiais linguojančiais tiltais. Planuojama pastatyti bent 5 tokius namelius, kurie tarpusavyje būtų sujungti tilteliais, bet be jokios galimybės užlipti į juos nuo žemės. Tualetai ir dušai – administraciniame pastate, taigi su higiena viskas tvarkoje.
Nors parkas atidarytas tik birželio pabaigioje šiais metais, lankytojų savaitgaliais netrūksta. Aplink esančiuose pastatuose savininkas Antanas Venckus planuoja įrengti ir daugiau turistams ir miesto svečiams patrauklių objektų ir atrakcijų. Kitais metais parkas turėtų tapti populiarus visoje Žemaitijoje ir rimtai pakonkuruoti su „Lūšies keliu“ (HBH Juozo Alus) Žibininkuose, Kretingos rajone.
Pliusai
Naujas parkas, yra nemažai veiklos vaikams.
Trasos sudėtingos, bet ne per sunkios.
Yra kur pasivaikščioti, užkąsti ir praleisti ilgiau nei 2,5 valandos. Nelipantys į medžius irgi turi ką veikti, ne vien tik užvertę galvas stebėti kitus.
Minusai
Nuorodos į parką nelabai matomos, tad kai kam gali būti sunku surasti. Trūksta poros nuorodų iš Tauragės miesto pusės, kad ne vietiniai galėtų paprasčiau surasti.
Verdiktas
Labai geras parkas suaugusiesiems, kurie į nuotykių parką eina ne pirmą kartą, yra fiziškai stipresni ir aktyvesni. Taip pat trokštantiems iššūkių ir nebijantiems aukščio.
Štai video iš Taurų nuotykio parko – taip, kaip atrodo iš viršaus:
[yframe url=’http://www.youtube.com/watch?v=TrIijigSwyY’]
Taip pat keletas nuotraukų:
Nulipimas nuo trasos - irgi šioks toks iššūkis
Užlipimas ant Raudonosios ir Juodosios trasos
Viešbutis medyje
Pailsim?
- Poilsis perėjus tinklą baisiame aukštyje
Geltonoji vaikų trasa
LABAS nuotykių parkas
Nespėjo įspūdžiai ataušti iš Lūšies Kelio, o mes jau lankomės LABAS nuotykių parke. Oras šiaip sau – lynoja, tad vaikų neimame, nors ir buvom suplanavę vykti su jais. LABAS nuotykių parkas yra įsikūręs ant Neries kranto Vilniuje, Antakalnio mikrorajone šalia Valakampių tilto (Lizdeikos gatvėje). Šis nuotykių parkas gavo mobiliojo ryšio kortelės prekinio ženklo jėgą ir atributiką, tad nenustebome visur matydami geltonai-juodai „apiformintus“ medžius. Parkas pasitinka mus statybos darbais – čia tuoj bus nutiestos dar dvi trasos, tad artimiausiu laiku teks dar grįžti.
Panoraminis parko vaizdas iš Raudonosios trasos platformos pradžios
Kita priežastis, dėl kurios čia verta grįžti yra pačios lipynės. Pradėjome nuo Žaliosios trasos. Ji labai paprasta ir tikrai ją galima vadinti “apšilimo trasa”. Trasą perėjome per 10 minučių. Mūsų tikslas – Raudonoji trasa, kuri šiame nuotykių parke yra tikrai įspūdinga – 574 metrai ilgio, net 26 rungtys, iš kurių net 7 skrydžiai, kurių ilgiausias – apie 100 metrų. Ją įveikėme per 1,5 valandos, nes vienas kitą fotografavome medžiuose, o ne ant žemės. Trumpas poilsis tik padeda pajausti trasos įveikimo malonumą.
Instruktoriai LABAS nuotykių parke labai paslaugūs. Jie nuolatos mus stebėjo ir patarinėjo, kaip geriau įveikti rungtis, aiškino, kaip prisitraukti čiuožinėjančias rungtis. Su jais pakalbėjome ir kaip jiems sekasi žiemą ar per lietų, kaip gelbėja žmones, kurie užstringa trasos viduryje ir t.t. Šaunūs jaunuoliai.
Perėję Raudonąją trasą, ryžomės kur kas ekstremalesnėms pramogoms – dvigubam skrydžiui per Nerį į priekį ir atgal) bei Drambliaskrydžiui. Skrydis per Nerį tikrai įspūdingas. Skriejama daugiau nei 200 metrų virš upės, tada palipome aukščiau ir parskriejome atgal. Tikrai įspūdingas skrydis.
Atsitokėję po didesnio adrenalino antplūdžio ryžomės dar didesnei avantiūrai. Drambliaskrydis yra laisvo kritimo šuolis iš 16 metrų aukščio. Padarytas jis labai protingai. Jei Raudonojoje trasoje „tarzankė“ dažniausiai būna didžiausias stabdis, nes vis nesirįžtame šokti, tai Drambliaskrydyje viskas daug paprasčiau. Pasikabini rankomis ant virvės, įtempta virvė neleidžia kojomis pasiekti atramos. Tada jau kelio atgal nebėra – jei nenušoksi, kabėsi tol, kol rankos pavargs ir vis tiek nukrisi… Dėl šio sprendimo reiktų pagirti parko kūrėjus UNOparks. Kritimo metu ir kai supiesi – jausmas nerealus. Adrenalinas plūsta per kraštus, rankos kojos dreba, o nulipus žemyn tikrai norisi lakstyti, nes nuovargis lyg ir dingo…
Tikrai maloni patirtis ir apsilankymas LABAS nuotykių parkas, bet reiktų išskirti keletą pliusų ir minusų.
Pliusai
Vaikų trasa padaryta labai gerai, instruktoriai prižiūri vaikus, kol tėvai laipioja.
Keletas rungčių tikrai įspūdingos ir originalios, pavyzdžiui čiuožimas rogutėmis, sūpynės ar snieglente, lipimas tarp dviejų tinklų, laipiojimas alpinistų uolos imitacijomis, kuoliukai, kurie nusileidžia ir dar keletas kitų linksmų kliūčių.
Kam neužtenka veiklos ar nėra ką veikti apačioje, galima šiek tiek laiko užmušti lauko treniruokliuose.
Pirštinės nemokamos. Instruktorinėje galima pasilikti daiktus ir rūbus.
Labai gerai yra platforma, iš kurios prasideda visos trasos ir kurioje jos visos baigiasi. Pabaigęs vieną trasą iš karto eini prie kitos. Trasos pažymėtos tos spalvos rodyklėmis.
Medžiuose pakabinti šmaikštūs plakatai, pavyzdžiui „Ropškis kaip kiaulė voras“ ir kt.
Minusai
Automobilio parkavimas tiesiog gatvėje. Suaugusiems tai ne problema, bet su vaikais gali būti bėdos, ypač tais, kurie labai nekantrauja pakliūti į parką.
Verdiktas
Rekomenduojama ateiti tiek su vaikais, tiek su draugais. Ypač smagu didelėse kompanijose, nes galima pasišaipyti iš bijančių ar pavargusių draugų (lietuviai esame, tad ši pramoga tikrai mus džiugina, pripažinkime…)
Kadangi daug filmavome, tai ir video išėjo gan neblogas:
Dar keletas foto, kad įsivaizduotumėte, kaip viskas atrodo ten aukštai:
Nuotykių parkas „Lūšies kelias“
Atostogos prie Baltijos jūros dažnai sukelia nemažai galvos skausmo, ypač, kai ryte prabudęs pamatai, kad lauke rūkas, apsiniaukę, o gal dar ir lietučio gali užnešti… Ką tada veikti? Belieka tik viena išeitis – ieškoti pramogų ne prie jūros. Pajūris tokių turi nemažai ir tikrai nesuklysiu sakydamas, kad pramogų kompleksas HBH Pas Juozapą yra vienas iš didžiausių ir populiariausių. Ten ir nuvykome niūrų šeštadienio rytą su vaikais ir seneliais. Aišku, mes iš karto nuėjome ieškoti nuotykių parko su kiek bauginančiu pavadinimu „Lūšies kelias“. Netoliese yra meškos (Žemaitijos simbolis, esantis vėliavoje) statula, bet lūšies neradom. Tiek to, nesigilinsim į pavadinimo kilmę.
Šį kartą vaikus nusiuntėme ant jiems labiau patinkančios pripučiamos čiuožyklos su seneliais, o patys labai greitai pasukome prie instruktorinės. Pora minučių sutarčiai užpildyti, po 40 litų už 2,5 valandos visų trasų praėjimą (galima pirkti ir vieną trasą, tada kainuoja 20 litų), karabinus ant kojų ir jau puolam išbandyti žalios trasos.
Žalioji trasa, kaip visada, atitenka žmonai. Pereinama ji labai paprastai ir lengvai, su dideliu malonumu. Kliūtys nesunkios, bet ir skrydžiai neaukšti. Kaip tik tinka paaugliams ir švelnesnėms moterims.
Pats iš karto lipu ant Raudonosios trasos, kuri čia turi net 5 skrydžius, iš kurių vienas yra 140 metrų ilgio, o bendras trasos ilgis – 457 metrai. Su Raudonaja trasa jau turiu patirties, kai visi keikėsi, kai nesimatė nė galo nė krašto, o jos įveikimas buvo tikras iššūkis. Su šia mintimi iš karto ir ėjau. Ir apsirikau… Raudonoji trasa „Lūšies kelyje“ yra tikrai nesudėtinga ir nesunki. Aišku, reikalauja daug jėgų ėjimas per tinklą, taip pat ėjimas per rastus, dar daug drąsos pareikalauja tarzano šuolis, o visa kita – paprastas raumenų darbas ir nuostabūs skrydžiai tarp medžių su atsikišusiomis šakomis (specialiai nenukapotos, arba nukapotos, kad tik baisiau būtų…). Tai gali patvirtinti mano ekstremalė žmonytė, kuri sugebėjo pasivyti mane iki „Tarzankės“ be jokio poilsio, nes pamatė, kad trasą ir jai įveikti bus galima. Baigėme trasą per kokį pusvalandį su pailsėjimais.
Man to buvo negana, todėl nuėjau išbandyti dar ir mėlynosios trasos. Ši trasa – 190 metrų ilgio su 2 skrydžiais, tačiau kliūtys tikrai geros. Ypač pakabinti rastai, kuriais pereiti yra tikrai sudėtinga ir sunku. Visos kitos kliūtys net po Raudonosios trasos buvo įveiktos be didelių ir sekinančių pastangų su dideliu malonumu.
Žaliosios trasos jau nebėjau, nes mačiau, kaip ją žmona perbėgo… Tiesiog priguliau pailsėti šalimais esančiuose mediniuose hamakuose. Labai malonu įvirsti į hamaką ir iškėlus pailsinti kojas ir rankas.
Pora valandų praėjo labai linksmai. O nuovargio nejaučiau, nes kliūtys padarytos protingai ir profesionaliai tam, kad lankytojas jaustų malonumą, o ne pasitikrintų savo fizines savybes. Jėgų užteko ir nueiti dar pasivaikščioti po įspūdingą skulptūrų parką (vaikščiojome su vaikais kokius 3 kilometrus).
Pliusai
Instruktoriai labai malonūs ir nuolat tave stebi. Ilgiau pastovėjau ant platformos medyje laukdamas savo brangiosios, o tie jau žiūri ir domisi, ar man viskas gerai.
Vaikams yra ką veikti ir be Geltonosios trasos. Yra pripučiami kamuoliai ant vandens, pripučiama čiuožykla, pasijodinėjimas poniais, galų gale hamakas.
Yra veikti ką visą dieną, galima pavalgyti, leisti vaikams pažaisti. Pašalinė veikla labai svarbu, nes važiuoti tokį kelią vien dėl pasilaipiojimo 2 su puse valandos tikrai neapsimokėtų.
Vaikų trasoje prie kiekvienos platformos yra kopėčiomis, kuriomis bet kada gali užlipti suaugęs ir padėti vaikui arba nukelti, jei jis bijo. Tai didelis pliusas „nuotykiaujant“ su vaikais.
Minusai
Platformose medžiuose matosi, kad kažkada buvo pakabinta informacija apie trasas, tačiau nuo lietaus jie nublukę taip, kad neįskaitomi. Tai tikrai smulkmena, bet reikia surasti bent vieną minusą… 😉
Verdiktas
Tinkamas poilsiauti ir grupėmis, ir su vaikais. Po 2,5 valandos tikrai nesijauti išsunktas ar pervargęs, greičiau užsivedęs papildomai veiklai, pavyzdžiui dažasvydžiui, pasivažinėjimui keturračiais netoliese arba bent jau pasivaikščiojimui po skulptūrų parką. Labai rekomenduoju visiems, ketinantiems apsilankyti prie jūros.
Štai video, kai mums sekėsi „Lūšies kelyje“.
Dar keletas foto, kad būtų geriau įsivaizduoti, ką mes ten patyrėme. Apie skulptūrų parką reiktų rašyti atskirai, nes kiekvienas eksponatas – unikalus ir vertas atskiro aprašymo.
Belmonto nuotykių parkas
Pradėkime nuo to, kad šiuo metu vyksta akcija, kai nuo 11 iki 13 valandos perkant bilietą ir pasakius slaptažodį “Belmonte pigu” visos paslaugos kainuoja 25 litus (pilna kaina – 50 litų). Vaikams – 18 litų. Parką išbandau su šeima – aš, mano ekstremalė žmona ir du jaunuoliai, kuriems 3 ir 4 metai, o ūgis dar nesiekia metro.
Suprantama, suaugusiai žmonių kompanijai pramogos parke vyksta kur kas įdomiau ir greičiau, bet su šeima pramogauti yra kur kas daugiau iššūkių ir atsakomybės. Su šeima einant į nuotykių parką reiktų nusiteikti, kad pereisite 2-3 trasas.
Taigi apie Belmonto nuotykių parką Vilniaus pakraštyje. Nuotykių parkas iš tiesų nerealus. Pušynas, kalvelės ir šalia tekanti Vilnelės upė tikrai gali pasiūlyti nuostabų poilsį gamtoje. Veikia 4 trasos – Geltonoji, skirta mažiesiems, Žalioji – apšilimui, Raudonoji – rimtam pasilaipiojimui ir Juodoji – adrenalino fanatikams ir ištvermingiausiems. Mėlynoji trasa kol kas neveikė, tad apie jos sunkumą sunku spręsti. Viską vainikavo nerealus 333 metrų ilgio skrydis. Galite pasižiūrėti video, kaip atrodė ten kybant 🙂 Tikrai nerealus pojūtis, juo labiau, kad už jį papildomai mokėti nereikia.
Kaip kokiame realybės šou galėčiau padalinti pliusus ir minusus.
Pliusai
Didelį pliusą užsidirbo instruktoriai, kurie pasiūlė vaikus patampyti lynu, kai šie perėjo savo geltonąją trasą ir staiga nebeturėjo ką veikti. Tuo tarpu tėveliai galėjo praeidinėti savo trasas. Nuoširdžiausiai dėkoju abiems instrukturiams, kurie padėjo vaikučiams paskraidyti. Jie patys tai pasiūlė. Paslaugūs ir profesionalūs instruktoriai – Belmonto parko pažiba!..
333 metrų skrydis, kuris įeina į tą pačia kainą – nerealus. Savo lankstinuke Belmonto nuotykių parkas giriasi, kad tai ilgiausias skrydis. Net jei ir sumelavo, skrydis iš tiesų buvo nepakartojamas ir suteikė daug teigiamos energijos (ta prasme – adrenalino:) ).
Raudonoji trasa pusvalandžiui privertė mane pamiršti, kad kažkur yra darbas, mokesčiai, kultūra, maistas, automobiliai. Tik apačioje žemai žemai esantys vaikai priminė, kad esu šeimos galva ir nukristi neturiu teisės, nors pora kartų jau norėjau pasileisti… Viskas aišku, saugu, nes karabinais kabinausi sąžiningai, taip kaip ir nurodė instruktorius. Gal ji buvo ir kiek per ilga, nes galo nesimatė, ir visi džiaugėsi pasiekę finišą. Jei raudonoji trasa tokia ilga ir sunki, tai kokia tada Juodoji?..
Nerealaus grožio aplinka. Belmonto restoranai, malūnas, fontanai, ežerėlis su juodosiomis gulbėmis ir net Olialia mergaičių fotosesija. Visa tai yra labai gražu akiai ir veiklos užtenka visai dienai. Šašlykai tikrai skanūs 🙂 Labai gerai yra tai, kad Belmonto restorane yra padaryta vaikams visai rimta aikštelė laipiojimui su čiuožykla. Labai geras lipimo tinklas, kuris tinka ir suaugusiems.
Minusai
Instruktorinė, kurioje susimokama, pildomos sutartys ir uždedami karabinai per toli nuo pačio parko. Man, apkūniam vyriškiui, net pora prakaito lašelių išmušė, kol nuėjau iki to parko… Aišku, pažiūrėkime ir iš teigiamos pusės – tikrai geras apšilimas prieš kokią nors trasą.
Vaikams kaina per didelė – 18 litų, nors realiai jie gali eiti tik Geltonaja trasa. Taip pat neišspręsta vaikų veikla tol, kol tėveliai netyčia užlipa ant ilgosios Raudonosios trasos. Mums pasisekė, kad instruktoriai su jais užsiėmė, bet taip būna ne visuomet ir ne visiems.
Raudonoji trasa per ilga. Jei būčiau turėjęs jos žemėlapį tikrai nebūčiau lipęs. Pusvalandis trasai įveikti yra gana ilgas laiko tarpas. Tuo tarpu Žalioji trasa per paprasta. Kontrastas didokas…
Verdiktas
Jamam šitą trasą, bet čia atvažiuosim su suaugusiais be vaikų, kad spėtume pereiti ir Žalią ir Raudoną trasas. Belmonto nuotykių parkas turėtų būti populiarus tarp ištvermingų ekstremalų, kurie tikrai nori pajausti visą laipynių svaigulį. Malonumas, deja, tik antraeilis dalykas. Viską gelbsti nereali kaina ir aplinka, kuria gėrėtis galima visą dieną.
Foto galerija
Belmonto restorane jau galima daryti apšilimą perėjus paprastas karstynes vaikams.
Pasiekus parko pradžią atsiveria toks vaizdelis - virvės virvelės, virvytės ir virvagaliai 🙂
Pradžia - Geltonojoje trasoje su vaikais. Kartais jiems buvo sunku pasiekti lynus, bet teigiamų emocijų buvo daugiau nei ašarų...
Vienų tokio amžiaus vaikų nepaleidome, nes jie paprasčiausiai nesuprato, kaip persegti karabinus.
Kol tėtė užsiima su vaikais, mama išvando Žaliąją trasą, kuri pasirodė per paprasta, o ją pereiti užtruko apie 10 minučių.
Marius Raudonojoje trasoje. Dar pati pradžia, tad nieko sunkaus...
Kai kurios vietos Raudonojoje trasoje reikalauja itin stiprių rankų
Raudonoji trasa iš apačios. Beje, šermukšniai jau vaisius sunokino. Belmonto nuotykių parko miškas - labai gražus.
Paskutinis Raudonosios trasos skrydis. Jų buvo net 3.
Ir video, kaip skridau ilguoju 333 metro ilgio lynu:
Jei buvote Belmonto laipynių parke, parašykite savo įspūdžius komentarų formoje. Norėtųsi žinoti ir išgirsti ir kitokią nuomonę.
Visi nuotykių parkai
Šis projektas yra apie nuotykių parkus atvirame ore – gamtoje. Tai laipynės arba dar vadinamos karstynės. Ten reikia ištvermės ir jėgos, taip pat ir drąsos. Ten reikia sportinio azarto ir greitos reakcijos. Aišku, ten reikia, kad kas nors tave fotografuotų… Apie poreikius plačiau – kitą kartą. Dabar norėtųsi pabandyti išvardinti visus Lietuvos nuotykių parkus.
Nuotykių parkas dažniausiai susideda iš kelių trasų medžiuose įvairiame aukštyje su originaliais pavadinimais pagal sunkumą. Vienur tai – spalvos, kitur – kas nors kita, tačiau dažniausiai vis tiek būna spalvos. Nuotykių parko atributas – skrydis lynu, dažniausiai per kokią nors upę. Dažniausiai už tokius skrydžius reikia susimokėti papildomai.
Kai kurie nuotykių parkai siūlo papildomus nuotykiu, pavyzdžiui kalnelius, batutus ir kitokius ekstremalių pojūčių atrakcionus.
Dalis nuotykių parkų yra tik dalis kaimo turizmo ar laisvalaikio pramogų komplekso.
Daugiausai nuotykių parkų yra Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Telšių apskrityse – nė vieno.
Pabandykime visus juos išvardinti pagal apskritis:
Vilniaus apskritis
Anupriškių nuotykių parkas – nuotykių parkas yra įsikūręs Trakų rajone Anupriškių kaime pora kilometrų už Bražuolės miestelio šalia vaizdingo Gilušio ežero. Tai TonyResort aktyvaus laisvalaikio parko dalis.
Ažuolynės nuotykių parkas – nuotykių parkas Krakės kaime, netoli Aukštadvario, Trakų rajone. Tai kartu ir kaimo turizmo sodyba.
Belmonto nuotykių parkas – Belmontas Vilniuje žinomas jau nuo seno, kaip itin graži vieta ir restoranas su tiltu per Vilnelę ir Pavilionių skardžiu. Šalia puikiai sutvarkytos aplinkos dabar galima ir smagiai pasilaipioti.
LABAS nuotykių parkas – Antakalnio mikrorajone Vilniuje esantis karstynių parkas.
X-Trail – bene vienintelis Lietuvoje karstynių parkas uždarose patalpose PC OZAS 3 aukšte. Vasarą jis dideliu populiarumu nepasižymi, tačiau žiemą…
Kauno apskritis
Lokės Pėda – Jonavos rajone Lokėnėlių kaime įsikūręs nuotykių parkas – pirmasis Lietuvoje atsidarė dar 2005 metais.
Pagonijos voratinklis – Kauno rajone Jadagonių kaime įsikūręs alpinizmo parkas garsėja savo Pagonijos uola, tačiau turi ir nedidelį lipynių parką pavadintą Pagonijos voratinkliu.
Tauragės apskritis
Taurų parkas – vos pora kilometrų nuo Tauragės Taurų kaime įsikūrė vienas naujausių Lietuvos pramogų parkų.
Klaipėdos apskritis
Lūšies Kelias – tai pramogų komplekso HBH Juozo Alus dalis. Pramogų parkas įsikūręs 3 km už Palangos, Žibininkų kaime Kretingos rajone.
Alytaus apskritis
Tarzanija – bene didžiausias pramogų parkas Lietuvoje netoli Alytaus, Radžiūnų kaime.
ONE nuotykių parkas – nuotykių parkas Druskininkuose su įspūdingu skrydžiu per Nemuną. Įsikūręs šalia Druskininkų vandens parko.
Utenos apskritis
Dainuvos nuotykių slėnis – Anykščių šilelyje įsikūręs nuotykių parkas – naujausias karstynių parkas Lietuvoje (atidarytas birželio 24 d.). Parkas įsikūręs pačiame Dainuvos slėnyje, todėl ir gavo tokį pavadinimą.
Marijampolės apskritis
STIHL nuotųkių parkas – Kazlų Rūda – miškingas rajonas, tad nenuostabu, kad būtent čia suvalkiečiai ir pasistatė vieną iš naujausių nuotykių parkų.
Gal ką praleidau?
Apie projektą
Šis projektas yra asmeninė vieno žmogaus iniciatyva apžvelgti Lietuvos nuotykių ir pramogų parkus. Aktyvus laisvalaikis gamtoje darosi vis populiaresnis, tad būtina apžvelgti tai, ką turime. Jei manote, kad kažkuris nuotykių parkas praleistas ir nepaminėtas, brūkštelkite el. laišką: maruxz@gmail.com